Adeles dalykai

2 valandu variantas (ar maziau, nepamenu)

va

Nu tai pirma reik susigalvot ko tu nori. Ta prasme ar nori padaryt žaidimui veikėją, ar filmui ir pan. Sketchas tai čia tik pats pirmas žingsnis, po to gi reik ir topologiją tvarkingą padaryt, UV, textūras ir dar daug visokių darbų. Jeigu nori 3D conceptus daryt tai gal tie techniniai dalykai ir nėra svarbu tada pirmą vietą ima idėja ir concepto pateikimas . Tada jau neužtenka tiesiog nuscreenshotint modelį plikai iš zbrusho viewporto, dažniausiai kas daro tuos conceptus tai padaro juos labai greitai ir tada jau užbaiginėja photoshope.

Paskutinis redagavo: krz3d 2015-05-22, 10:48

Neseniai lankiausi FMX, kur supratau, kad neidomesnio darbo (asmeniskai sau) neisivaizduoju kaip modeliouojo kadangi praleidi gyvenima igyvendindamas kazkieno sukurtus dizainus.

Dideliuose projektuose, didelėse kompanijose tenka dirbti komandose ir dalintis darbu. Dirbti šiek tiek „fabrikėlio“ principu. Tai nieko nauja ir buvo nuo amžių amžinųjų. Didieji renesanso meistrai lygiai taip pat dirbo.

Tačiau gali ieškoti darbo mažose studijose. Tokiuose nebus atskirai iliustratoriaus, modeliuotojo, rigerio, animuotojo. Tad tu galėsi būti idėjos autorė nuo pat pradžių.

Abudu variantai turi ir privalumų, ir blogybių. Kažkieno kito eskizai - gali būti ne blogis, o sutaupytas lėvas etapas. Ir eskizas nereiškia, kad tu neturi kūrybinės laisvės. Geras skulptorius/modeliuotojas turi eskizą interpretuoti ir keisti elementus, kaip jam geriau tinka.

Bet tada atsiranda kita problema - as vat taip kaip cia matote pasketchinu ir po to niekur nenukeliauju. Kame reikalas? cia toli grazu ne pirmas darbas kuris taip ir nenukeliauja iki isbaigimo

Galbūt kažkurie iš šitų dalykų?
Amato profesionalumo, patirties stoka. T.y. kai asmuo pilnai nežino, ką ir kaip reikia daryti, tenka blaškytis ir spėlioti. Jisai vietoje 10 valandų efektyvių ir naudingų darbų, muilinasi ir trinasi ties tuo pačiu etapu.
Gal neaiški kūrybinė vizija? T.y. kai asmuo neturi aiškios idėjos ir stipraus kūrybinio vidinio degimo, tai tampa sąmyšiu.

Baigti darbai gali būti ir tokie: theconceptartblog.com
Priklauso nuo to, ką tu nori padaryti.

Paskutinis redagavo: Litho 2015-05-22, 11:51

Mazdaug jau viska pasakyta, dar prideciau toki dalyka, kad vertetu eksperimentuoti. "Laiko stoka mokintis 2D" pasakymas netinka, turi imti ir pameginti, jei kabliuos ir zut but noresi papeckioti atradus kiekviena laisva minute, reiskia kabliuoja. Gali meginti daug dalyku.

Paantrinsiu del patirties stokos. Jei uzstrigai reiskia truksta galvoje "Vizualines bibliotekos", domekis kas tave supa, googlink, vartyk zurnalus, eik i lauka ir stebek kas supa stulpa, gal ant jo grafitis, gal jis isrudijes, laidai islinde, gal akmenim paramstytas, bala kokia salia jo, gal lokys isikores i ta stulpa, tupi varna ant jo... (seip pavyzdys). Pasidomek ka kiti tokia tematika yra islipde. Kokius jie sprendimus panaudojo. Naudokis referensais, pavyzdziais. Jei lipdai personaza, tai pasidomek kas tas personazas ir kaip jam suteikti unikaluma, per jo isvaizda parodyti kas jis toks, kur gyvena, koks jo budas ir t.t.

Tai kurybine industrija, turi kiekviena diena "maitinti" savo smegenis vizualine ir funkcine informacija. Buk alkanas kaip vilkas, siomis dienoms kaip niekados yra lengva pasiekti bet kokia informacija, teireikia tik ieskoti.

Paskutinis redagavo: gyvulius 2015-05-22, 12:47

Rasiau ilgai ilgai ir nesiunciau 😀

Tai va, su topologija daug problemu neturiu,bent jau lyginant save su kursiokais ir ziurint i detytoju vertinimus. Tiesiog sito projekto tikslas toks kitoks, arba pitch'as praeis arba ne, teks savaite lakti kol suzinosiu. Jei nepraeis, galbut tuos pacius sketchus panaudosiu ka nors kita, kokia illiustracija padarant sunaudoti, jei praeis, vis vien riekes permodeliuoti produkcijos metu. Pateikimo tai turbut kad reikejo geresnio.

Manau, kad labiausiai noreciau kurti animacinius filmus del didziausios vaizdo ir istorijos kontroles. Bet sitoks sprendimas i galva atejo pries kelias savaites, pries tai viskas baisiai vienodai idomiai atrode, tiek filmai, tiek zaidimai. Ir dar del to, kad animal logic ir dreamworks pasakojimai apie ju darbo vieta paliko didziausia ispudi is visu, po gero apgalvojimo, ir zmones arode daugiau laimingi del o ka daro nei isseke kaip is kitokiu mediju kompaniju.

Del kompaniju, as nieko nezinau apie mazas kompanijas. Su tais dideliais konvejeriais vos ne kas savaite tenka susidurti, klausyti apie ju ispudingus projektus, apie galimybes keliauti tarp departamentu visose valstybese, apie visas pazintis kurias jie ten sumezga ir visus ju genijus. O ir universitetas mano toks, kaip ji karta gerai ivertino, "elitistinis", kur visi vos baige taikosi isidarbint kokiam double negative, ILM. MPC ar Framestore. Tam turbut mus ir ruosia, nes geru dalyku apie kitu concept'u interpretavimus savo negirdejau (gal ne taip interpretuoju?), ir dirbam daug kur specializuodamiesi, ir daug ka tiesog praeidami truputi kad tik susipazint jei nenorime i tai gilintis. Tuo paciu vis vien gaunam darbu tiek, kad savaitem nenueinu nuo kompiuterio darydama kas nelabai painka, kaip pavyzdziui kompozitinimas - kurio isskirtinumo nelabai suprantu - tam kad sugebetume savo darbus pateikti?..
As ir nelabai sivaizduoju kaip mazos kompanijos viekia idarbinimo klausimu. Jei didelems svarbu tureti jauna pakaitala zmoniu, kurie po 10 metu bus senior'ai ir bus vietoje uzauginti, ir jei jiems i tai investuoti apsimoka, mazos kompanijos turetu maziau galeti rizikuoti jaunu vos i indusrija atkeliavusiu darbuotoju atzvilgiu? Kita vertus tos dideles komanijos ir neribota darbuotoju pasirinkima turi palyginus su tom mazom.

Su kursioku neseniai snekejome, kad geriausia turbut yra patekti i tokia komanija, kuri yra next big thing, ir augti kaip menininkui kartu su augancia kompanija. Bet tada velgi, net nezinau kur tas mazas kompanijas rasti, o tam kursiokui bepigu kalbeti kai pirmas universiteto spauzdintas buvo 3D artist magazine ir gavo po to pirmo kurso praktika MPC, jam jau dabar visos durys atviros, o as tam paciam pirmam kurse pirma kart maya atsidariau.

Del pacios srities ir laiko 2D neturejimo, as savo visa mokyklini gyvenima praleidau dailes mokylose ir pas privacius mokytojus kokius didziaja dali dienu po 2-3 valandas tapydama ir paisydama, dabar tegaunu 2 valandas kas viena dvi savaites pora valandu papiesti nuogus zmones kas minute keiciancius pozicija su kazkuo kas moko, o sketchbooko naudoti niekada nemokejau - mokausi, bet pasirodo ne taip lengva gerus igudzius issiauginti. O photoshop'o tapymas man vis dar mistika nes niekam iki siol nepasirode universitete kad tai butu naudinga aplikacija paaiskinti. Ir negana to, kaip jau minejau, nerandu kartais pertrauku pavalgymui nuo kruvio dalyku, kurie nevisada jauciasi naudingi. Man atrodo kad as jau nieko nebemoku be peles pajudinimo kartais 😀

Tas pats ir aplinkos stebejimui galioja. Bandziau naudois pinterest, sugaisau daugiau laiko nei gavau naudos, lyginant su tikra aplinka ir tikra vizualine biblioteka.

Tarp kitko, sitas berniukas turi istorija. Jis yra disleksikas, jam nesiseka mokykloje del to kad jis negali skaityti. Tai ji daro truputi atsiskyrusiu nuo klases, ir jis jauciasi nepakankamai protingas, todel bando mokytis daugiau, o tia jokios naudos neduoda. Ir istikruju tai jis protingas ir zingeidus, ir kurybingas, tik kad pats to nemato ir nezino, kadangi nezino kad jo smegenys teisiog kitaip veikia.
As nezinau ar tai turejo buti dar labiau isstumta is jo nei yra dabar. Bet jis vienas is 3 eskiziuku kurios padariau 3D. Ideja kaip ir aiski, tik be tolimesnes vizijos nei cia, tai turbut teisybe, kad siuo atveju a vizija ir kiso koja kur nors toliau nukeliauti 🙂

Pabaigai, kito zmogaus concepto igyvendinimo kuris netenkino destytoju ir kursiokes-rezisieres del nepilno panasumo pasidalinsiu kitu projektu.
drive.google.com

Galu gale susitaike, kai geriau padaryti paciai rezisieriai-dizaino piesejai padaryti geriau nepavyko.

Sitas ir dar vienas mane ir atrkate nuo idejos, kad galeciau buti modeliuotoja, nes as isivaizduoju kad bandau patobulinti forma ir vaizda, ir pridarau milijona variantu, ir vis vien netinka ir vis vien man rodo dizainus, kurie man neatrodo grazus ar idomus, ar tinkami produkcijai patys savaime - bet cia gal as klystu. Bet kita vertus - animacijon niekada nesikoncentravau be to, kad turiu vaidybos patirties beveik tiek kiek turejau piesimo, tik dar kuri laika gaudavau uz tai sioku tokiu kisenpinigiu, concept art - piesima apleidau del kitu darbu, o abu sitie yra labai kompetetingi pradedanciajam, nors abu sitie siuo metu skamba kurybiskiau nei modeliavimas 😀

Aciu uz atsakymus ir uz isskaityma mano pasimetimo, man tai daug reiskia siuo metu 😀

Paskutinis redagavo: adele 2015-05-22, 22:46

Jokiais budais nenoriu izeisti ar pasakyti, kad tavo darbai blogi, cia labiau filosofinis pamastimas bendrai.

Tam, kad galetum taisykles lauzyti - reikia jas zinot, tam, kad galetum tobulinti kazkieno koncepta - reikia igyt patirties/ uzsitarnauti pagarba.
Ir nors vidinis balselis rekia, kad tavo idejos yra geriausios - nevisada taip buna, kad ir kaip skaudu, tai pripazinti.
Man atrodo, jog matau didele patirties stoka. Kartais svetimos vizijos igyvendinimas yra palaima - jeigu ta vizija yra gera 🙂 o kartais prakeiksmas kai pats rezisierius nezino ko nori.

Tokie pareiskimai kaip "nesuprantu, kam reikalingas kompozitingas" skamba panasiai kaip - "nesuprantu, kam reikalinga geometrija matematikoj, juk graza parduotuvej skaiciuojant man jos neprireiks", o vat gyvenimas paskui taip pasisuka, kad prireikia 🙂 ir supranti, kad visdelto prireikia, o net jei ir neprireikia tai bendras issilavinimas yra gerai. Ir kolegas is kitu padaliniu geriau suprasi 🙂
Beda, kad tu pirmam kurse atsidarei maya. Suprantu, kad dabar jau "nebera laiko, nes kruvis per didelis", bet reikejo dometis anksciau. Mano nuomone geriausia yra is pradziu gauti siek tiek praktikos (dazniausiai is bandymo kazka padaryti paciai) po kurios atsirastu klausimai kas kaip veikia ir kodel kazkas nepavyko. Tada jau kitaip ziuresi ir i destomus dalykus. Cia kaip su bet kuria profesija - jei tik galetum pries studijuojant siek tiek padirbti - suprastum kiek daug nezinai.
Kompiuterinej grafikoj - viskas labai susije (tikrai LABAI), todel jei zinai, kaip charus rigina - geriau modeliuosi, jei zinai, kaip vaizda compozitina - geriau texturuosi ir t.t. ir pan. 🙂

Vienaip ar kitaip dazniausiai igyvendinsi kazkieno kito vizija - piesiant koncepta ji piesi pagal kazkiekno scenariju, modeliuosi pagal kazkieno koncepta, animuosi pagal kazkieno pageidavimus. Visada galesi pamegint ideti kazka savo - bet nevisada tai ivertins.
O padaryti filma/filmuka paciai, ooo tai jau labai didelis darbas. Nesakau, kad meginti uzkariauti pasauli yra beprasmiska, megink, gal tau pavyks, bet nepulk i depresija, jei viskas pasirodys neteip jau paprasta 🙂

"Narf" 🙂

Aciu 😀

Taip ir galvojau kad labaivienareiksmiskai parasiau 🙂
Nera taip mano atveju su kompoziinimu kaip ivardintu su matematika. Tiesiog nematau prasmes issirti kompozitinimo is kitu sriciu, nors turbut teisybe - zinant kaip veikia, geriau teksturuojasi.

Patirties visada truksta pradedanciajam, na ir velgi, universitete moke praktiskai nuo to, kaip pajudinti pele.

Labai sutinku, kad mokyklos priemancio tik zmones turincius aptirties industrijoj i pirma kursa priema. Kita vertus, kas duos darba? Gerai tai, kad iki galo kurso dar liko vienas ar du grupiniai filmai, pirmas neisejo, gal iseis kitas.

Rezisierius siuo atveju nelabai zinojo ko nori, nelabai norejo kalbetis, tik igyvendinti tai ko nezino, bvo liudna, filmas irgi liudnas isejo. Ir nera taip, kad as nekalbejau, ne vienintelis sitas galutinis variantas buvo, as perdarinejau ir siuliau. Tiesiog manau del silmpno koncepto isejo taip, kad negalejom susisneketi, nebuvo aisku ka push'inti.

Ai, as toli nuo depresijos, tik vat pries tas pora savaiciu pradejau pergalvoti dalykus ir tam reikia laiko. Ir vasaros manau tam uzteks, bent jau kad apgalvoti ka noriu kelis metus po mokslo noriu veikti 🙂 tik vat ta nepatirtis tokiu metu labiau jauciasi ir paciai, ir kitiem is vapaliojimu, del to nusprendziau visur kur ieskoi zmoniu, kurie mane vat sitaip truputi paprotintu 🙂

Ir taip, labai liudna, visikai nemoku rigginti. Ir cia vel griztant prie kompozitinimo - kodel ne rigginam, o kompositinam?
Daznai jauziu tai, kad pats kursas truputi neisvystytas. Universitetas turejo viena labai garsu ir gera technini bakalauro kursa kuri pries kelis metus nusprende isskirstyti i labiau techniska, viena panasu i senaji geraji ir viena labia meniska. Ir as esu tam labiau meniskam ir taip atrodo, kad jie dar tiksliai nezino, ka jie cia turi ismokyti. Tas vidurinis kursas pavyzdiui turi ta matematikos indeli, kuris siejasi su programavimu, kuris siejasi su efektais. O mes to neturim ir turim bisko vieno, biski kito, kas is musu iseis nelabai aisku.

Visada jauciau nora pabaigti kokia iliustracija ai savom jegom, nes zinau kiek daug nemoku, arba kaip visiskai nemoku, apsviesti ir renderinti, kas irgi stipriai daro itaka pateikimui. Bet kazkodel visada uzstringu ties tom detalem - gal tada geriau butu negalvoti taip, kad noriu padaryti savo filma arba kad noriu padaryti savo iliustracija ir pasimti polyspheres, ismetyti po scena, pazaisti su material'ais ir sviesom?

Ir as visai negalvoju, kad viskas paprasta 😀 as tik pasimetus 😀

Siaip galbut vis dar tikiuosi kad kas papasakos apie mazas kompanijas 😀 Kaip dazai jos iesko runner'iu? arba junior'u? Nemanau kad daug joms reikia 🙂

Cia va, suo.

Viskas su tavim gerai. Pritariu lwo. Nežinai kol kas ko nori ir tai normalu. Imk viską ką duoda ir bandyk suprasti kam to reikia. Tik kai suprasi kodėl galėsi pasirinkti kada tų dalykų nenaudoti. Keep the cup empty 🙂

Apie mažas įmones - sąlyginos dalykas, įmonių dydis svyruoja nuo 1 iki 100k žmonių... pagal apibrėžimą iki 100 dar yra maža. Bet įmonė, kirioje dirba 100 bus visiškai kitokia nei ta kurioje dirba vienas. Kiek turėsi laisvės priklauso ne tik nuo įmonės dydžio bet ir nuo vadovų. Jei didelėje tave ribos procesai, mažoje gali riboti despotas vadovas. 🙂 todėl nepriklausomai nuo įmonės turi žinoti viską šiek tiek ir kelis dalykus labai labai gerai...ir kuo būsi gereanė tuo daugiau laisvės turėsi. kol kas mokaisi šiek tiek, univeras tau daugiau ir negali duoti, tik gerus pagrindus... visa kita savarankiškas tobulėjimas, kurdai ir t.t. mokymasis visą gyvenimą 🙂
Be abejo dar yra savo startupas ar laisvo menininko statusas, bet šis kelias be patirties kitur tikrai nelengviausias ekonominiu požiūriu 🙂

kodel ne rigginam, o kompositinam?

Matyt todėl, kad riginimas yra grynai techninis dalykas, net ir mel skriptukus gerai šiek tiek mokėt pasirašyt. O kompozitinimas - man daugiau meninis dalykas, o tu kiek suprantu ir pasirinkusi esi daugiau meninę kryptį.

Šiaip junioram ir duoda viską daryt iš pradžių, kad susivoktų ko nori, kas labiau sekasi ir kur pasukti paskui. Aš taip supratau, kad zbrush ne man 🙂

Adele, susidaro toks įspūdis, kad esi labiau kūrybinis, nei techninis žmogus (bent jau iš to, kaip vertini įvairias veiklas pirmajame ilgajame post'e). Tokių žmonių visada reikėjo ir reikės, kaip kad reikia ir pusiau techninių dailininkų (modeliuotojų, tekstūruotojų, rigintojų ir t. t.). Tačiau faktas, kad kaip minėjo kiti, tau reikia pereiti per visas stadijas. Pirmiausia tam, kad išsigrynintum, kas labiausiai patinka, tačiau ir tam, kad būtum geresnė specialistė (kuo geriau suprasi, ką ir kaip komandoje daro kiti, tuo bus lengviau tau su jais dirbti, o jiems su tavimi). Tad stenkis kantriai daryti viską, ką duoda universitete, o jeigu matai, kad kažko trūksta, daryk tai laisvalaikiu.

Šnekant apie režisierius, su kuriais nesusikalbi: tarkime, tos pelės blueprint'as toli gražu nėra labai geras, galbūt pagal jį tikrai buvo sunku tiksliai padaryti modelį (nes jame netgi skirtingi views'ai neatitinka vienas kito), bet gyvenime tokių blueprint'ų tikriausiai irgi gausi dar ne vieną 🙂 Ir vadovų (užsakovų), su kuriais nesusikalbėsi, beveik garantuotai bus. Taigi tokia patirtis irgi naudinga, nes tave grūdina, išmoko, kaip elgtis su skirtingais žmonėmis skirtingose situacijose, o nuo to tik tampi geresnė specialistė.

Na, ir kalbant apie mažas įmones ir būdus į jas patekti, reikia pasakyti tai, kad jose, kaip ir visur kitur, daug reiškia tavo portfolio (koks skirtumas, kad tu neturi daug patirties, jeigu turi puikių ir įvairių darbų pavyzdžių), bet dar nemažai reiškia ir socialiniai aspektai. Mažoje įmonėje kiekvienas žmogus yra labai svarbus, tad imti nežinomą/nepažįstamą darbuotoją yra labai rizikinga. Jeigu nesutaps to žmogaus ir kitų komandos narių požiūriai į darbą, į tikslą, išryškės kažkokie tai įmonei reikšmingi įgūdžių trūkumai, tuomet įmonė savaime daug praranda (daug daugiau, nei didelė kompanija, kur tu esi vienas iš kelių šimtų). O jeigu kas nors iš tos įmonės tave pažinos asmeniškai ar bent jau iš internetinės erdvės, ir būsi palikusi gerą įspūdį, tuomet šansai gerokai padidėja. Tad labai patartina eiti į visokius game jam'us (jei yra noro dirbti žaidimų kūrimo srityje), konferencijas, rodyti savo darbus forumuose ir pan.

Tuo tarpu pats darbas mažoje studijoje (kurioje dirba, tarkime, 2-20 žmonių) paprastai yra kūrybiškesnis, įvairesnis, tavo žodis turi didesnę įtaką, nei didelėje kompanijoje. Aišku, kaip Augis minėjo, būna tokių vadovų, kurie, pavyzdžiui, reikalauja, kad būtų viskas pagal juos, bet paprastai nežino, ko nori (kaip ir tie režisieriai tavo universitete 🙂 ), tačiau iš tokios studijos bet kada galima išeiti - kita tikriausiai bus geresnė. Bet šitą problemą vėlgi padeda spręsti bendravimas - jeigu tu pažįsti (ar bent iš matymo žinai) kompanijos "galvas" iš renginių ar bent jau iš internetinės erdvės, tuomet iš dalies žinosi ir, ko tikėtis darbovietėje. Dar, be abejo, yra ir atsakomybės aspektas. Mažoje komandoje ant tavo pečių gula daugiau skirtingų darbų. Pavyzdžiui, jeigu tu esi 2D dailininkė trijų žmonių komandoje, tai tikėtina, kad reikės ir papiešti, ir patekstūruoti, ir interfeisus paprojektuoti, ir pan. Jau nekalbu apie tai, kad reikės tiesiogiai dirbti su kitų sričių atstovais (jeigu tai žaidimų kūrimas, tai su programuotojais; jeigu animacija - su garsistais ir kt.). Vieniems tai labai patinka, o kiti labai nemėgsta gilintis į "svetimus" darbus 🙂 Didelėje kompanijoje tu tikriausiai turėsi vieną užduotį (pavyzdžiui, piešti aplinkas/fonus), pristatysi rezultatus visada tam pačiam žmogui, ir taip visą laiką. Vėlgi, vieniems taip geriau, o kiti negali to pakelti 🙂

Jeigu akcentuojamas butent kompozitinimas - tai (grynai mano nuomone) del to , kad anglijoj mpc/dneg/frame store ir t.t. butent daugiausiai reikia compozeriu - holivudiniu filmu gamyboj, tai kogero pati svarbiausia sunkiai automatizuojama grandis. O universitetai tiesiog vykdo ju uzsakymus 🙂

Del mazesniu imoniu - tikrai reikes pasedet laisvalaikiu arba buti nusiteikus, kad pradzioj atlikinesi neapmokama praktika 🙂 nes mazesnej imonej yra daugiau laisves, bet su tuom atsiranda reikalavimas turet platesni spektra patirties

Aciu visiem uz atsakymus. Grizus pre neturejimo laiko 2D dalykam, pamaciau kazkur zmones kalbant apie paintstorm studio, papaisiau kas ant stalo. Taip linksma pasidare, 2 metus nepiesiau natiurmortu ir niekada nemokejau photoshopu naudotis taip, kad taip tradiciskai jaustusi tapymas jame, kaip jauciasi su toku appsu kaip paintstorm. Nelabai tobulas, bet taip malonu, kad vasarai ateinant reikia daugiau papiest.

Su tais dideliais konvejeriais vos ne kas savaite tenka susidurti, klausyti apie ju ispudingus projektus,

Pamenu kai studijavau Teesside'e, tai tas pats buvo. Ėjo žmonės iš didelių kompanijų, kad po to susidarė įspūdis, jog nėra mažų studijų, o yra tik tos didžiosios kaip DNeg, MPC, Framestore. Žaidimų kompanijos - irgi, tik didelės. Daugiau nieko. Ir kad reikia siekti dirbti tik tose kompanijose 🙂

kad galeciau buti modeliuotoja, nes as isivaizduoju kad bandau patobulinti forma ir vaizda, ir pridarau milijona variantu, ir vis vien netinka ir vis vien man rodo dizainus, kurie man neatrodo grazus ar idomus, ar tinkami produkcijai patys savaime

Jooo, tas tikrai užknisa. 🙂 Būna tokių užsakovų ar „vadovų“, kurie įsivaizduoja, kad kadangi jie vadovauja projektui, turi viskas būti pagal juos. Nors jie nė velnio nenusimano apie dailę.

Paskutinis redagavo: Litho 2015-05-25, 16:05

Pridedu viena piesini nuo stalo, kita studija is cia pinterest.com
Ar gerai jei cia dokumentuosiu? Nes kazkur norisi, bloge nelabai norisi kas dien det. Galvoju, gal tas nesugebejimas detaliu pridet truputi kyla is to, kad visada daugia tapiau nei piesiau, o tapyti detaliai nera pats kieciausias dalykas ever. Ir dabar, siandien nebelabai dziugina rezultatai, bet kazkaip ir daugiau klaidu matosi, ir greciau pasistebi. Man atrodo, kad gal nera tokia prarasta sritis tas concept art kazkada ateity.

As bournemouth mokausi, tai ne truputelio ne kitaip, dar destytojai is tu kompaniju tik i universiteta istruke phd pasidaryt, ar pasidare ir uzsilike. Su zaidimais, nelabai daug sulaukiam apie zaidimus kas pakalbetu. Net nenutuokiu nei kokia zaidimu, nei kokia feature animation siuacija europoj.
Ai, del tos peles. Na reikejo, reikejo, kad jau neina susisneket paimt ir padaryt kaip an popieriaus yra, nieko nesiulius. Ir ta vadove buvo tam paciam kurse, tik dvigubai ilgiau pirmus metus atlikinejus, pirma kart rezisavo, pati ne anglakalbe, sunku, sunku komunikuot apie tai, ka nori matyt, jei dar piest nevisai iseina... I need to get over this 😀

Gerai darbuojies. Detales yra tik detales, tai jau krapstymasis. Svarbu visa baze gerai ziurisi, o detalytes visada galima uzkrauti veliau, kai tam yra reikalas. Stiprus spalvu suvokimas matosi.

Būtinai krauk 🙂 Man visados smagu pamatyti darbelius.

Iš tapinių tikrai matosi, kad lankei dailės mokyklą 🙂 Tai, ką išmokai iš dailės mokyklos, yra unikalu vakarų Europoje, o tai, ką mokiniesi Bournemouth univere, unikalu Lietuvoje. Noriu tave padrąsinti. Su tokia patirtimi tu jau turi ypatingai gerą bazę, ir ateityje tikrai bus viskas gerai. Dabartinis sąmyšis - tikrai suprantamas. Man irgi pilna blogybių buvo bebaigiant bakalaurą.

Ai, dar pamiršau paminėti labai labai svarbų dalyką. Didžiausia klaida, kokią padariau savo univere, tai kad aš visą savo laiką ir sveikatą atidaviau studijoms ir mokinimuisi... Dabar šito ypatingai gailiuosi... Iš tavo aprašo, lygtais ir tu labai daug dirbi. Žūtbūt mažink sau krūvį ir eik pasilinksminti, pailsėti, paturistauti. 🙂

Turejau parasyti vakar bet internetas uzpuliavo:

Kad daug zmoniu aplinkui gerai piesia cia kazkaip. Nors. Moteris modeliuojanti per piesima kalbejo, stebejosi, kad tie aplinkui geriau piesia nei gretimam menu universitete zmones kuriems ji modeliuoja ir net profesionalai kuriems ji modeliuoja. Tai gal taip isskirtinai cia man pasitaike zmones.

Jo, as nelabai ka darau be mokslu. Kartais ir nemiegu, ir nevalgau 😀 Dabar ir tas samysis atsirado, kai supratau, kad ne taip as "specializuojuosi" kazkaip ir kad nezinau ka pasiemu is tu universiteto darbu.

Siandien ryte i kambari iskrido liepsnele, tai pasiemiau nuotrauka jos, galvoju spalvu studija padarysiu. Sunku kazkaip is nuotrauku. Nieko nesuprantu, nei spalvu, nei formu.
peakdistrictonline.co.uk

Siandien ant stalo 😀

Va, galvoju kad tas compositing darbas truputi pamoke rinktis daigtus natiurmortam. Truputi sudetingi tie maiseliai plastikuoti, nelabai isejo ta popieriu aptraukta plastiku irodyti.

Paskutinis redagavo: adele 2015-05-29, 02:59