Karjeros pakeitimas - Programavimas

Adomolis sako:

Aš tai kuo toliau tuo dažniau pasvajoju apie tai kad išvis dirbti ten kur kompo reikia minimaliai. Atsibodo spoksot į ekraną ištisą dieną. Plius amžius ne tas kai galėdavau arti dienom naktim be jokių sveikatos pasėkmių.

As priprates prie PC sedeti, sedziu net jei ir nedirbu 😀 Tai man Dzin svarbu patogia nice atmosfera susikurti tam kambaryje kur sedi 😀 Skamba juokingai zinau 🙂 Sedejimas prie PC ne visiem 🙂

Įdomi tema čia užsikūrė. Prieš 10 metų visi kitaip šnekėjome, jeigu gerai pamenu.

O dėl profesijos keitimo. Visų pirma, tai naujoje srityje pradėsi viską iš naujo. Nauja reputacija, naujas vardas, "identity", klientai ir pan., viskas bus nuo nulio. Ar ne gaila iššvaistyto laiko? Užuot skyręs laiką naujai sričiai mokytis, galėtum tobulėti jau ten, kur kažką moki ir aplenkti tokius, kurie daugiau netobulėja.

Kitas dalykas, tai yra jog didžioji dauguma žmonių archviz'ą vertina per siaurai ir dėl to jį meta. Nežinau su kuo tai susiję, bet man atrodo, jog su corporate tradicijomis, kai į darbą einama tik atidirbti, bet ne ieškoti galimybių ar vertės klientams. Buvo etapas mano gyvenime kai dirbau architektu įmonėje, buvau atsakingose pareigose, ofisas ir žmonės aplink puikūs, bet galiausiai užmušė ta mintis, jog projektas ne mano, nėra čia ko stengtis. Eidavau tiesiog atidirbti ar padaryti projektą. Tai išėjau, nes o kam toks darbuotojas? Projektai turi būti daromi ne tam, kad padaryti, o tam, kad būtų geriausi.
O dabar jau n metų dirbu pats archviz srityje ir kas diena atrandu vis naujų dalykų. Nu ok, bent jau kas savaitę.
Man pirminis nuobodulys buvo atėjęs prieš kokius 3 metus. Tuo metu darydavau viską (nuo modeliavimo, ik final renderio). Tada pradėjau dalį darbų subordinuoti, o savo jėgas nukreipiau į vertės kūrimą ir radau būdą kaip savo paslaugas paversti ilgalaikiu produktu. Dabar padarau paslaugą susijusią su 3D, bet klientas dar kokius 4-5 metus man moka mėnesinį subscription mokestį už jo priežiūrą.
Kadangi atsirado dar daugiau laisvo laiko dėl pasyvių pajamų, galėjau rinktis tik top projektus ir išsiderėti geresnes sąlygas. Vėliau pradėjau galvoti kaip sukurti dar daugiau vertės. Ėmiau ieškoti vystytojų, kurie dirba su problematiškais projektais. Jie negali statyti dėl visuomenės pasipriešinimo, senamiesčio zonų ir pan. (Šv. Jokūbo bažnyčios projektas, Misionierių namai, Libeskindo ledokšnis ir pan.). Kadangi esu architektas ir pažįstu Vilnių, konsultuoju juos kaip reikėtų 3D vizulkėje rodyti pastatą, ko nereikėtų rodyti, patariu dėl architektūros ir darnos su miestu, viešinimo strategijos. T.y. apjungiu dvi sritis. Tokiu būdu vizulkė tampa ne tik trumpalaikis renderis, kaip kad minėjai, bet ilgam miestą keičiantis įrankis. Už kurį beje, gaunami visai kitokie pinigai, nes galiausiai įgalinamos šimtamilijoninės investicijos.
Dabar einu toliau ir pradedu gilinti žinias kituose miestuose, kuriuose vertės konsultuojant galima sukurti dar daugiau. Svarstau, jog pradėsiu siūlyti ne tik vizualizacijų, bet NT branding ir strategy paslaugas. Ir taip be galo...

Tad prieš pradėdamas iš naujo, pagalvok ar verta vėl stotis ant pirmo laiptelio? Kai archvize laiptelių yra dar šimtas. Arba bent jau kombinacijų su kitomis profesijomis.

Beje. Gal tai mano prigimtis ar kažkoks bruožas, bet bėgant laikui viskas pabosta. Ne išimtis ir archviz, todėl po mažu pradedu domėtis/apjungti bei monetizuoti kitas sritis. Pinigai nedideli, bet laikui bėgant galima užauginti. Arba galbūt net panaudoti arvhviz kaip svertą kituose versluose? Pavyzdžiui pasidaryti tokias kietas vizulkes savo NT projektui, kad nušluoti nosis visiems konkurentams 🙂

Bet kokiu atveju, linkiu sėkmės 🙂

ES sako:

Įdomi tema čia užsikūrė. Prieš 10 metų visi kitaip šnekėjome, jeigu gerai pamenu.

Labai geras postas

ES sako:

Įdomi tema čia užsikūrė. Prieš 10 metų visi kitaip šnekėjome, jeigu gerai pamenu.

Dekui ES siaip privertei susimastyti del tu metu isleistu 🙂

Drebtelti ir as noriu. Nors nelabai ka turiu pasakyti 🙂

Manau, kad daugeliui (yra juk ir tokiu laiminguoliu, kurie iki samones netekimo gali ta pati daryti, bet ju mazuma) ateina tas metas, kai nusibosta, arba greiciau, nebeteikia tiek dziaugsmo, tai ka jie dirba. Is kitos puses how lucky we are, kad dirbam tai, kas mums patinka.
As pats asmeniskai, dar dirbdamas ir dabar pajauciau, kad tik "atidirbu pinigus". Visko iskart mesti negaliu, na ir neprotinga butu, todel to ir nedarau. Bet savo laisvu laiku bandausi tai, kas man patinka. Su laiku sitas patinka pereis i mano pagrindine veikla. Ir taip keiciu veiklas. Ne drastiskai, nes vis viena jos persipina, manau, kad yra kazkas kiekvienoj veikloj kuri mums teikia dziaugsmo. In the end, kaip ir ES sake, kad i kiekviena nauja bandyma mes atsinesam savo senesnes patirties. Nori nenori ji lieka, ir tu ja pritaikai naujose aplinkybese.

zodziu brother, you are not alone!

Aciu Croze 🙂 preach brother preach 🙂